Pertraukos, kurios iš tiesų padeda pailsėti

Dauguma darbuotojų daro pertraukas: kavos puodelis, žvilgsnis į telefoną, trumpas pokalbis su kolega. Tačiau ne visos pertraukos iš tiesų atgaivina. Kartais po penkių minučių prie socialinių tinklų jaučiamės dar labiau pavargę, o po dešimties minučių pasivaikščiojimo grįžtame šviežia galva. Kodėl taip yra? Šiame straipsnyje pažvelgsime, kokios pertraukos veikia, kokios ne ir kaip jas sudėti į darbo dieną.

Kodėl pertraukos reikalingos

Dėmesys yra riboti išteklius. Kai ilgai dirbame susikaupę, smegenys pavargsta, našumas krinta, daugėja klaidų. Pertraukos leidžia ištekliams atsigauti, o kartais ir padeda rasti naujų idėjų. Daug tyrimų rodo, kad trumpos reguliarios pertraukos gerina savijautą ir padeda išlaikyti dėmesį per visą dieną.

Pertraukos, kurios iš tiesų padeda pailsėti — Nuotr.: Shixart1985, CC BY 2.0, Wikimedia Commons (šaltinis)

Be to, pertraukos svarbios kūnui: jos leidžia pajudėti, pakeisti padėtį, atgaivinti akis. Sėdimas darbas be pertraukų ilgainiui kelia nugaros, akių ir kitų problemų.

Šią temą papildo straipsnis: Kaip dažnai reikia judėti dirbant sėdimą darbą.

Pertraukos, kurios nepadeda

Dažniausia klaida – „pertrauka” prie telefono ar kito ekrano. Socialiniai tinklai, naujienos ir žinutės nuolat apkrauna dėmesį, todėl smegenys nepailsi. Panašiai veikia ir laiškų tikrinimas ar bendravimas darbo klausimais, jei jis vadinamas pertrauka.

Taip pat nepadeda pertraukos, kai nesistebime, nes sėdime toje pačioje vietoje ir žiūrime į tą patį ekraną. Kaip ir nepadeda labai ilgos pertraukos, po kurių sunku grįžti prie darbo.

Pertraukos, kurios padeda

Geriausios pertraukos pakeičia veiklos pobūdį. Jei dirbate sėdėdami ir žiūrėdami į ekraną, pertraukai pasirinkite judėjimą ir žvilgsnį į tolį. Pasivaikščiokite po kambarį ar lauke, pasitempkite, išgerkite vandens, pažiūrėkite pro langą. Jei dirbate fizinį darbą, geriau pasėdėti ir pailsėti.

Gamtoje praleistas laikas ypač naudingas: net kelios minutės lauke gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti įtampą. Jei išeiti sunku, pažiūrėkite pro langą į medžius ar dangų.

Mikropertraukos

Be didesnių pertraukų, galima daryti ir trumpas, trunkančias kelias dešimtis sekundžių ar minutę. Pavyzdžiui, kas dvidešimt minučių pažvelgti į tolį, pamirksėti, pasitempti, giliai įkvėpti. Tokios mikropertraukos padeda išvengti kaupiamo nuovargio ir sunkiai pastebimos kitiems.

Ilgesnė pertrauka dienos viduryje

Pietų pertrauka – vienas svarbiausių dienos momentų. Pabandykite išeiti iš darbo vietos, pavalgyti ne prie kompiuterio ir bent dešimt minučių pasivaikščioti. Daugelis žmonių pastebi, kad popietė po tokių pietų būna produktyvesnė. Jei dirbate namuose, išeikite į lauką ar bent pavalgykite prie stalo, ne prie ekrano.

Kaip suplanuoti pertraukas

Jei pertraukos nėra suplanuotos, dažnai jų nėra. Nustatykite priminimus, naudokite laikmačius ar susiekite pertraukas su veiksmais, pavyzdžiui, po kiekvieno susitikimo ar užduoties. Pomodoro technika siūlo penkių minučių pertraukas po dvidešimt penkių minučių darbo, bet galite rinktis ir kitus intervalus. Svarbiausia – reguliarumas.

Pertraukos komandoje

Kai pertraukas daro visa komanda, jos tampa socialiniu įvykiu. Kartu išgerta kava, trumpas pasivaikščiojimas ar pokalbis stiprina ryšius ir mažina įtampą. Tačiau svarbu gerbti tuos, kurie nori pertraukos praleisti vieni. Vadovams verta rodyti pavyzdį: jei vadovas niekada neatsitraukia nuo darbo, kiti pasijus nepatogiai pasirinkę poilsį.

Kai norisi pasiduoti nuovargiui

Kartais pertrauka neatgaivina, ir jaučiamės pavargę ištisas dienas. Tai gali būti ženklas, kad trūksta miego, per didelis krūvis ar kyla kitų problemų. Pagalvokite, ar pakankamai miegate, ar judate, ar valgote reguliariai. Jei nuovargis nuolatinis ir nepraeina, pasitarkite su gydytoju. Šis straipsnis yra bendro pobūdžio.

Pertraukos skirtingoms užduotims

Pertraukos tipas priklauso nuo to, ką dirbate. Po intensyvaus rašymo ar skaičiavimo padeda lengvas judėjimas ir žvilgsnis į tolį. Po daug bendravimo, pavyzdžiui, skambučių ir susitikimų, gali prireikti tylos ir vienatvės. Po ilgo stovėjimo ar fizinio darbo pailsėti geriausia sėdint. Kartais pakanka paprasčiausiai pakeisti veiklą: po analitinio darbo imtis kūrybinio, po kūrybinio – administracinio. Išmokite pastebėti, ko jums šiuo metu trūksta, ir pasirinkti pertrauką pagal tai.

Kvėpavimas ir ramybė

Viena paprasčiausių pertraukų – kelios minutės kvėpavimo pratimų. Atsisėskite patogiai, užmerkite akis ir įkvėpkite lėtai per nosį, skaičiuodami iki keturių, tada iškvėpkite lėčiau, skaičiuodami iki šešių. Pakartokite penkis–dešimt kartų. Lėtas kvėpavimas padeda nusiraminti, sumažinti įtampą ir atgauti dėmesį. Tai galima daryti bet kur: prie stalo, automobilyje ar prieš svarbų susitikimą. Jei kvėpuojant jaučiate galvos svaigimą ar diskomfortą, nutraukite ir pasitarkite su gydytoju.

Maži ritualai, kurie veikia

Pertraukas lengviau įdiegti, jei jos tampa ritualais. Kava ir pasivaikščiojimas dešimtą valandą. Penkios minutės prie lango po pietų. Trumpas pokalbis su kolega popiet. Šiltas dušas ar arbata vakare po darbo. Kai veiksmai susiejami su laiku ar vieta, jiems nereikia valios pastangų: jie vyksta savaime. Pasirinkite du ar tris ritualus ir išlaikykite juos bent mėnesį, kad pamatytumėte skirtumą.

Pertraukos kūrybai

Daugelis idėjų gimsta ne tada, kai intensyviai dirbame, o per pertraukas. Pasivaikščiojimo ar dušo metu protas klajoja ir sieja idėjas netikėtais būdais. Todėl kartais, įstrigus ties problema, geriausias sprendimas – pasitraukti ir užsiimti kuo nors kitu. Grįžus idėjos dažnai ateina savaime. Naudokite pertraukas ne tik poilsiui, bet ir kaip kūrybos įrankį, ir užsirašykite mintis, kurios kyla, nes jos greitai pamirštamos.

Mintis pabaigai

Pertraukos nėra tinginystė, o darbo dalis. Pasirinkite tokias, kurios iš tiesų leidžia pailsėti: judėjimą, gryną orą, tylą, žvilgsnį į tolį. Venkite ekranų, kai norite atsigauti. Pradėkite nuo vienos geros pertraukos per dieną, ir pamažu pridėkite daugiau. Rezultatas – daugiau energijos, geresnė nuotaika ir produktyvesnė diena.